„XX amžiaus slaptųjų archyvų” II dalyje yra septyni filmai ir du serialo pristatymai:

„Žemaitis pas Beriją“. Televizijoje netyrinėta tema: 1953 m. birželio 25 d. Maskvoje, garsiuose Lubiankos rūmuose (ten anksčiau buvo KGB, dabar – Federalinio saugumo tarnybos archyvas) įvykęs suimto Lietuvos partizanų generolo, vadinamojo pogrindžio prezidento Jono Žemaičio-Vytauto susitikimas Maskvoje su ilgamečiu NKVD vadovu Lavrentijumi Berija. Šioje serialo dalyje ypač daug autentiškose vietose filmuotų atkuriamųjų scenų, kuriose dalyvauja aktoriai ir kariai; pagal KGB raportus tiksliai atkuriama J. Žemaičio sulaikymo scena atstatytoje jo žeminėje. Gausu kino kronikos, KGB dokumentų ir filmavimų Maskvoje. Nagrinėjama neįtikėtina partizanų vado paskutiniųjų metų kova, partizanams lemtingas laikotarpis ir sudėtingas politinis kontekstas prieš ir po J. Stalino mirties. L. Berijos „naujasis politikos kursas“, A. Sniečkaus „metamorfozės“ ir šiame fone aiškėjančios pogrindžio prezidento bei garsiausio Kremliaus budelio „derybos“. 
Trukmė 52:11 min.

"Žvalgybos pulkininkai". Atskleidžiama mažai žinoma Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos ir sovietų žvalgybų veikla nepriklausomoje Lietuvoje 1938-1940 metais. Jų interesai, veiklos metodai ir dvikovos vaizduojamos remiantis trijų Lietuvos žvalgybos pulkininkų – K. Dulksnio, P. Kirlio ir J. Matusaičio – parodymais, dokumentais, atsiminimais. Tris pulkininkus sieja ne tik bendra patirtis žvalgybų kovos arenoje, bet ir tragiškas likimas - žūtis Maskvoje 1941 m. (jie išvežti į Maskvą dar prieš Lietuvos aneksiją ir vėliau sušaudyti per tris dienas). Ką iš tiesų dirbo aukščiausio rango Lietuvos karinės žvalgybos karininkai ir už ką buvo sušaudyti Maskvoje? Dr. A. Anušauskas – vienintelis, sklaidęs vieno pulkininkų baudžiamąją bylą FST (buvusiame KGB) archyve Maskvoje. Po jo tyrimo lietuvis karininkas buvo reabilituotas.
Trukmė 48:27 min.

„Aukso pagrobimas“. Atskleidžiama valstybės aukso fondo istorija 1920-1990 metais. Nuo 1940 m. ir Sovietų Sąjunga, ir nacistinė Vokietija siekė jį užvaldyti: naciai užgrobė ir išvežė 30 tonų monetinio sidabro ir perėmė 62,2 kg lietuviško aukso, sovietai siekė perimti visą Lietuvos auksą. Bet daugiausia jo buvo Vakarų valstybių bankuose. JAV Lietuvos aukso bei valiutos sąskaitas įšaldė ir paskui deblokavo nepriklausomos Lietuvos diplomatinei tarnybai finansuoti; Prancūzija Lietuvos auksą evakavo; vienintelė Švedija perdavė sovietams; Didžioji Britanija panaudojo susitarime su SSRS; aukso Šveicarijoje likimą iki šiol gaubia mįslės. Yra žinoma ir aprašyta, kaip dėl okupuotos valstybės aukso su Maskva ir kitais pasaulio didžiaisiais Vakaruose kovojo jau nebeegzistuojančios nepriklausomos Lietuvos diplomatai. Bet pasak žinovų, vis dėlto ne visi auksinio detektyvo herojai – teigiami ir neigiami, lietuviai ir kitataučiai – yra deramai įvertinti. Netgi tie, kurie karo metais gelbėdami lietuvišką auksą darė bemaž neįmanomus dalykus.
Trukmė 49:44 min.

„Pučai ir teroras Lietuvoje“ II dalis.  Kuriant pirmąją šios temos dalį Lietuvos archyvuose rasta nemažai duomenų, esą Lenkija trečiajame dešimtmetyje savo teritorijoje kurstė, telkė ir ginklavo politinius lietuvių emigrantus. Lietuvoje keliolika metų neslopo įtampa dėl Lenkijos globojamų antivalstybininkų politinės, propagandinės ir kriminalinės veiklos, dėl jų regztų sukilimų, pasikėsinimų. Santykiai su Lenkija balansavo ties karinio konflikto riba. Tačiau kai pirmą kartą pavyko patekti į karinės žvalgybos archyvus Varšuvoje, tyrimas pasuko netikėta linkme. Varšuvoje su vietos istorikais atverti šaltiniai gerokai papildo ir pagilina žinias apie politinį terorą tarpukario Lietuvoje. Lenkijos valstybės karinės žvalgybos archyve lietuvis istorikas dirbo pirmą kartą ir po tyrimo atskleidė kitą šio mažai žinomo istorinio reiškinio pusę: dvipusiame pavojingame žaidime „plečkaitininkų korta“ nesyk naudojosi ne tik Lenkija, bet ir... pati Lietuva.
Trukmė 44:55 min.

„Milijardai Tėvynei ir ... sau“. Nedaug žinomas tarpukario Lietuvos reiškinys – tai vienas kitą sekę korupcijos skandalai. Ši serialo dalis pasakoja apie pirmojoje Lietuvos atstovybėje Maskvoje suregztą ir Užsienio reikalų ministerijoje Kaune dangstytą milijardinę kontrabandą, dėl kurios 1921 m. Lietuvoje iškelta rezonansinė vadinamoji “Sacharino byla”. Pirmąkart rodomi diplomatų laiškai, pirmosios Lietuvos atstovybės Maskvoje archyvai ir pateikiama nepriklausoma tyrėjų versija: kaip diplomatai ir politikai surezgė milijardinę kontrabandos aferą, kuo dangstė „biznius užsieniuose“ ir kaip išsisuko nuo bausmės, kiek ši afera buvo pavojinga, turint galvoje galimą sovietų žvalgybos interesą ir grėsmę Lietuvos ir sovietų Rusijos santykiams. Ir detektyvinė atomazga: byloje kokaino kontrabanda apkaltintas nužudytas žvalgybos karininkas daugiau nei 80 metų juodintas be pagrindo. 
Trukmė 48:22 min.

„Pašto ženklų afera“. Unikalus valstybės turto grobstymo itin stambiu mastu ir naudojimosi tarnybine padėtimi atvejis tarpukario Lietuvoje: ketvirtojo dešimtmečio skandalinga pašto tarnautojų baudžiamoji byla, iki šiol apgaubta mįslių. Rašytojo Balio Sruogos brolio Adolfo ir kitų žinomų visuomenės veikėjų nusikalstama veika tęsėsi net dešimt metų, ir tai byloja apie tam tikrus to meto valdininkų „gabumus“. Tačiau įdomu, kad iki šiol iki galo neatskleistas aferos mechanizmas, ir kitų galimų dalyvių vaidmuo liko neišaiškintas. „Šutvininkų gaujos galva“ ekspertų pripažintas A. Sruoga neprisiėmė kaltės ir nuosprendį vertino kaip susidorojimą. Ką gali slėpti seni, skambūs teismų nuosprendžiai?
Trukmė 47:24 min.

„Pabėgti iš SSRS“. Šioje serialo dalyje – platus pabėgimų iš SSRS spektras nuo pirmųjų pabėgimų pirmais pokario mėnesiais iki paskutiniojo, įvykusio jau atgavus nepriklausomybę, po 1991 m. sausio 13-osios. Per konkrečias baudžiamąsias bylas mėginama atskleisti didelį ilgametį reiškinį, jo priežastis ir pasekmes. Nepamirštami ir tie, kurie tik brandino planus ištrūkti, bet vien už tai pateko į KGB pinkles ir buvo persekiojami (R. Kazlausko istorija). Pasitelkus KGB archyvus ir komentuojantį okupacijos metais Vakaruose gyvenusį lietuvį istoriką, atskleidžiamos aštuonių bėglių istorijos - skirtingos ir prieštaringos, atspindinčios itin plačią bėglių motyvacijos, metodų, siekių ir likimų gamą: nuo karininkų iki žvejų, nuo inžinierių, pripažintų menininkų iki studentų, nuo disidentų iki komunistų. Visame pasaulyje išgarsėjo sėkmingi lietuvių bandymai nuvaryti keleivinį lėktuvą ar net karinį laivą. Tačiau šie keli įvykiai – tik ledkalnio viršūnė...
Trukmė 53:36 min.

Serialo pristatymas 2006 m. Trukmė 49:53 min.
Serialo pristatymas 2007 m. Trukmė 45:42 min.

©® VšĮ „Socialiniai ir kultūros projektai” 2007 m.

Atgal