Lietuvos istorijos išdėstymas

7 klasė – Lietuvos priešistorės pradinis įvadas;
8 klasė – Lietuvos istorija nuo 1253 iki 1795 metų („Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“ ir „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė abiejų Tautų Respublikoje“);
9 klasė – Lietuva Rusijos imperijoje (1795–1918);
10 klasė – naujausiųjų laikų Lietuvos istorija („Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1840)“, „Lietuva Sovietų Sąjungoje“ (1940–1990), „Antroji Lietuvos Respublika“ (1990–2000)“);
11, 12 klasės – Lietuvos istorijos kurso kartojimas ir kai kurių klausimų („Lietuvių etnogenezė“ ir kt.) išplėstinis aiškinimas.

Vadovėlio struktūra

„Gimtąją istoriją“ sudaro: 1. Tekstai; 2. Konspektai; 3. Testai; 4. Iliustracijos; 5. Vaizdo siužetai; 6. Interaktyvios užduotys; 7. Interaktyvūs žaidimai; 8. Laiko juosta, 9. Įdomybės; 10. Literatūra; 11. Šaltiniai.

1. Tekstai. Kiekvienos klasės medžiaga išdėstyta stambiomis temomis, kurios išskaidytos į temą atskleidžiančius klausimus-straipsnius. Kiekvienas straipsnis turi savo „lokalų“ aiškinamąją žodynėlį. Jame aiškinamos svarbiausios šioje Lietuvos istorijoje vartojamos sąvokos ir terminai, įvykiai, faktai, kultūros, gentys, tautos ir valstybės, istorinės personalijos. Žodyne aiškinama apie 2000 žodžių.

2. Konspektai. Vadovėlyje yra specialus Lietuvos ir visuotinės istorijos konspektų-atmintinių skyrius. Lietuvos istorijos atmintinių sąraše yra 199 klausimai nuo seniausių laikų iki 2000 metų, o visuotinės istorijos – 169 klausimai nuo ankstyvojo feodalizmo iki 2000 metų.

3. Testai. Šio vadovėlio naujovė – testai, kurie sudaryti vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatais. Testai išaiškinta, ką turi žinoti mokinys, užbaigęs 7–12 istorijos kursą. Jie gali būti tekstiniai ar iliustraciniai.

Iliustraciniai testai paremti vaizdine medžiaga. Čia mokiniui rodomi įvairiausi klasės kursą atitinkantys piešiniai, nuotraukos, portretai, žemėlapiai. Mokinys turi atsakyti, kokį istorinį faktą ar istorinę asmenybę vaizduoja viena ar kita iliustracija.

Testų skyriuje yra sukurtas specialus įrankis, kuris leidžia mokytojui arba mokiniui susikurti savo testą ir jį išsaugoti.

Sudaryta galimybė mokytojui testuoti mokinius kompiuterių klasėje. Mokytojas nurodo klausimų skaičių ir laiką, skirtą į juos atsakyti. Baigus testą, sistema pareikalauja mokinio į specialius laukus įvesti duomenis (vardą, pavardę, klasę). Tada sistema generuoja unikalaus pavadinimo dokumentą (iš mokinio vardo ir pavardės), kuriame išsaugoti visi testo rezultatai: 1) užduotų klausimų turinys; 2) galimi atsakymų variantai; 3) teisingas ar neteisingas atsakymas, 4) užduotų klausimų ir teisingų atsakymų skaičius; 5) laikas, per kurį buvo atsakyta į klausimus. Mokytojui belieka įvertinti mokinio žinias.

4. Iliustracijos. Kiekvienas klausimas-straipsnis gali turėti iki 6 iliustracijų. Tai – schemos, piešiniai, nuotraukos, žemėlapiai, paveikslai. Pavyzdžiui, 7 klasės 17-kai klausimų skirta apie 106 iliustracijos, o 8 klasės 114-kai klausimų – apie 600.

5. Vaizdo siužetai. Vaizdo siužetus sudaro video filmai ir animacijos (dvimatės arba trimatės). Siužetai susiję su konkrečiu klausimu-straipsniu. Pavyzdžiui, klausimui „Lietuvos sostinė“ iliustruoti skirtas video siužetas „Vilniaus pilys“. Šiame vadovėlyje yra 14 vaizdo ir garso siužetų.

6. Interaktyvios užduotys. Užduotys formuojamos visos klasės kursui įtvirtinti. Pavyzdžiui, 7 klasės kurso programoje akcentuojami baltų ryšiai su priešakine to meto civilizacija – Romos imperija. Tam sukurta interaktyvi užduotis „Gintaro kelias“. Mokinys turi atskirti, kuriuos dirbinius baltų gentys gabenosi iš Romos imperijos, o kuriuos gaminosi patys. 8 klasės interaktyvios užduotys – elektroniniai kryžiažodžiai. 15 temų sukurta 15 elektroninių kryžiažodžių.

7. Interaktyvūs žaidimai. Interaktyvūs žaidimai skirti visos klasės istorijos kursui įtvirtinti. Kiekviena klasė turi po vieną žaidimą. Sakysime, 7-os klasės kurso ašis – baltai I tūkstantmetyje po Kristaus. Tam sukurtas žaidimas-dėlionė „Baltai I tūkstantmetyje“. Šešiuose paveiksliukuose vaizduojami baltų prekybiniai ryšiai su Romos imperija, baltai Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu, baltai vikingų žygių laikais. Mokinys turi per nustatytą laiką sudėlioti pasirinktą paveiksliuką. Kiti lavinamieji žaidimai taip pat paremti atitinkamos klasės istorijos kurso turiniu.

8. Laiko juosta. Šalia Lietuvos istorijos svarbiausiųjų datų palyginimui pateikiamos svarbiausios Pasaulio istorijos datos. Mokinys gali susidaryti vaizdą apie mūsų tautos istorijos vietą pasaulinėje istorijoje.

9. Įdomybės. „Įdomybių“ skyrių sudaro trys dalys: 1. Žalgirio mūšis; 2. Gediminaičių istorijos; 3. Istoriniai pamokymai.

Sukurtas interaktyvus filmas „Žalgirio mūšis“ panaudoja naujausias multimedijos priemones – garsą, video siužetus, animacijas. Jame vaizdžiai parodyta visa Žalgirio mūšio eiga. Papildomuose skyriuose vaizdžiai parodomi XV a. riterių ginkluotės elementai – šalmai, antkrūtiniai ir t.t.

„Gediminaičių istorijas“ iliustruoja siužetas apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto istoriją, o „Istorinius pamokymus“ – istorija apie tai „Kaip Vytautas pamokė savo šykščią žmoną Julijoną“ (pagal J. Dlugošą).

10. Literatūra. Šiame skyriuje nurodyta rekomenduojama literatūra mokiniams pagal atskiras klases ir specializuota literatūra pagilintam 11 ar 12 klasės istorijos kursui. Numatoma įdėti ir naujausios Lietuvos istorijos leidinių sąrašą.

11. Šaltiniai. Skyriuje išvardinti visi šaltiniai, kuriais naudojantis sukurta „Gimtoji istorija“.

Vadovėlio sisteminiai-programiniai principai

Vadovėlio vartotojo aplinka sukurta pagal standartines „Windows“ sistemos nuostatas. „Gimtoji istorija“ sukurta kaip darbo įrankis mokiniui ir mokytojui. Reikšminga jos ypatybė – galimybė kopijuoti tekstų dalis arba ištisus tekstus (straipsnius, aiškinamąjį žodyną, iliustracijų paaiškinimus). Kopijuoti galima ir visas vadovėlyje esančias iliustracijas.

Vadovėlio sisteminiai moduliai

1. Nustatymai (galimybė keisti raidyno stilių, dydį, garso lygį, prisiminti paskutinį skaitytą puslapį ir k.t.)
2. Sistemos informacija (jos pagalba vartotojas gali nustatyti, ar jo kompiuteris atitinka keliamus reikalavimus);
3. Paieška ( globalioji ir lokalioji) ;
4. Turinys;
5. Pagalba.

Optimalūs reikalavimai kompiuteriui:

Pentium II, 64 MB RAM, 24xCD-ROM, ekrano tankis 1024x768, garso plokštė; garso kolonėlės, MS Windows 9x, NT, 2000, XP operacinės sistemos

„Gimtosios istorijos“ tekstų autoriai

„Gimtosios istorijos“ tekstų autorių kolektyvo branduolį sudaro žinomi Lietuvos istorikai:

Anušauskas Arvydas, doc. dr., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Genocido ir rezistencijos departamento direktorius, Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedra
Butrimas Adomas, doc. dr., Vilniaus dailės akademijos prorektorius
Jakubčionis Algirdas, doc. dr., Vilniaus universiteto Naujausiųjų laikų istorijos katedros vedėjas
Kiaupa Zigmantas, doc. dr., Lietuvos istorijos instituto LDK skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis
Kiaupienė Jūratė, doc. dr., Lietuvos istorijos instituto LDK skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė
Kulakauskas Antanas, doc. dr., Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedra, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius
Rimša, Edmundas, doc. dr., Lietuvos heraldikos komisijos prie Lietuvos Prezidento pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto LDK skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis, Valstybinės premijos laureatas
Skirius, Juozas, doc. dr.,Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas